PLANETA ŽEMĖ: EVOLIUCIJOS PROJEKTAS Užbaigtas! Kelionė per gyvybės, sąmonės ir dvasios evoliuciją – nuo pirmojo kvėpavimo iki žmogaus atsakomybės už visą planetą. Tai ne tik projektas – tai kvietimas prisiminti, kas esame ir kuo galime tapti.

Plačiau:  https://vidmantas.puslapiai.lt/EVOLIUCIJOS-PROJEKTAS/

Ačiū visiems, kurie jaučia daugiau nei akys mato. Su meile, Indigo Vidmantas

Ar susimąstėte, kas iš tikrųjų yra nuodėmė? Ar verta aukotis dėl pasaulio gerovės?

Mano atsakymai bręsta per gyvenimo patirtį, sąžinės balsą ir Dievo Absoliuto šviesą.

Tikroji nuodėmė – tai ne klaida ar nesąmoningas veiksmas. Tai sąmoningas ketinimas kenkti: kitam žmogui, visuomenei ar visai žmonijai. Aš tikiu, kad tik tas, kuris sąmoningai išduoda sąžinę, tikrai nusideda. Būti sąmoningu – tai būti atsakingu, o klaidos, padarytos nežinant, yra tik mokymosi pamokos, ne nuodėmės.

O kaip dėl aukos pasauliui? Tikiu, kad aukotis dėl pasaulio gerovės yra ne tik prasminga – tai yra didžiausia žmogaus laimė. Kai žmogus gyvena ne dėl savęs, o dėl visumos – jis tampa Dievo bendrakūrėju. Aš esu Indigo žmogus nuo gimimo ir visas mano kelias – tai tarnystė žmonijai, jos tobulėjimui, harmonijai ir vienybei su Dievu.

Gyventi dėl žmonijos – tai gyventi meilėje. Tai reiškia kurti šviesą, o ne teisti tamsą. Ir tik tokioje dvasinėje būsenoje žmogus tampa iš tiesų LAISVAS ir LAIMINGAS.

Su meile ir pagarba visiems, kurie jaučia, mato ir veikia iš širdies. Būkime sąmoningi. Kurkime gerovę drauge.

– INDIGO VIDMANTAS -

Ar mes vis dar gyvename pagal 10 Dievo įsakymų? Ar žmonija nepamiršo savo dvasinių šaknų?

Dievo įsakymai nėra tik religinė doktrina – tai dvasinis dėsnis, kuris palaiko tvarką pasaulyje ir žmogaus sąmonėje. Juos sulaužius, žmogaus siela tolsta nuo Dievo šviesos, o dvasinė energetika virsta chaotiška.

Aš per savo 55 gyvenimo metus sąmoningai nepažeidžiau nė vieno iš tų įsakymų. Tikiu, kad tik sąmoningas gyvenimas be nuodėmės veda į tikrąjį ryšį su Dievu. Nuodėmingas žmogus nepritampa prie Dievo dvasios – jo kelias veda tolyn nuo Rojaus vibracijos.

O kas negerai su mūsų planetos žmonija? Pagrindinė bėda – gyvenimas be Dievo. Žmogus be dieviško centro gyvena be krypties. Tuomet klesti blogis, agresija, savanaudiškumas. Tik kai žmogus gyvena vienybėje su Dievu, per šventą gyvenimą, jis patiria tikrąją laimę ir tampa Meilės nešėju pasaulyje.

„Visuomenė nebus išgelbėta technologijomis – tik šventumu ir sąmoningu buvimu.“

Aš tikiu, kad kiekvienas gali gyventi šventai – tereikia noro, tikėjimo ir valios. Jei esi vienas iš tų, kurie jau eina šviesos keliu, – parašyk komentarą. Būkime šviesos bendruomenė.

Su meile ir pagarba – INDIGO VIDMANTAS

Šiandien daugelis žmonių vadina save realistais – jie tiki tik tuo, kas „apčiuopiama“, ir atmeta Dievo egzistenciją. Tačiau tikrasis realizmas – tai dvasinis realizmas. Tikroji pasaulio tikrovė – ne vien materija, bet ir Dievas Kūrėjas, kurio ženklai ir stebuklai yra gyva mūsų kasdienybės dalis. Aš pats jų patyriau per 100 – todėl žinau, ką kalbu.

Dievo Absoliutas – tai teisingumo šviesa. Jis nesikiša į karus žemėje, nes mums duota laisva valia. Bet po kūno mirties kiekviena siela patiria Dievišką teisingumą. Tie, kurie pasirenka blogį, neišvengia pasekmių amžinybėje. Tai nėra mano nuomonė – tai realybė, pagrįsta giliais dvasiniais tyrimais.

Kviečiu visus realistus – pažvelkite giliau. Leiskite sau patirti tikrovę, kuri yra už matomos materijos ribų. Dievas Absoliutas yra. Meilėje. Šviesoje. Tiesoje.

Su meile ir pagarba kiekvienam, kuris keliauja šviesos keliu – INDIGO VIDMANTAS

Šiandien kviečiu jus pažvelgti į pasaulį ne tik fizinėmis akimis, bet ir dvasinės sąmonės šviesa.

Laisvė – tai ne tik nepriklausomybė nuo išorės, bet vidinė vienybė su Dievu. Dievas Kūrėjas mums suteikė šventą dovaną – laisvą valią. Tačiau klausimas – kaip mes ja naudojamės? Ar panaudojame laisvę kurti gėrį, šviesą ir meilę? Ar paverčiame ją priemone egoizmui, karui ir skausmui?

Dievo Absoliuto Kompiuterija – tai viršsąmonės technologija, kuri kvėpuoja visatoje. Aš asmeniškai patyriau dvasinius reiškinius, kurie parodė, jog Dievo galia pranoksta logiką – Jo Esybė gali perkeisti materiją, laiką, žmogaus buvimo vietą. Bet net ir būdamas visaapimantis, Dievas nesikiša prievarta – Jis laukia, kol žmogus pasirinks šviesą.

Pasaulis Dievo akimis – tai žemė, kuri gali būti rojus, tačiau per mūsų laisvę dažnai tampa kančia. Karai, nesantaika, stichijos – tai ne Dievo bausmės, tai žmogaus pasirinkimų atspindžiai. Žmonija šiuo metu renkasi tarp šviesos ir tamsos. Ir kiekvienas mūsų pasirinkimas keičia visą visatą.

Mylimas žmogau – naudokis laisve kurti gėrį. Suartėk su Dievo Absoliutu ne iš baimės, o iš Meilės. Nes tu esi Jo sąmonės dalis.

Su meile ir pagarba jūsų dvasinei kelionei – INDIGO VIDMANTAS

Šiandien pasaulyje vis daugiau žmonių atsibunda į dvasinę tikrovę. Tarp jų – indigo žmonės, atėję į šią žemę kaip vedliai į šviesą, gerovę ir tobulumą. Indigo – tai ne tik ypatingi gebėjimai ar jautrumas. Tai gyvenimas vienyje su Dievu Kūrėju, nuo pat vaikystės. Tai žmonės, kurie paaukojo savo gyvenimą pasaulio gerovei, gyvendami tyroje širdyje ir meilėje visai Dievo kūrinijai.

Indigo žmonės jaučia žmonijos energetinį lauką – tiek šviesą, tiek tamsą. Jie dažnai patiria kūno kaustymą nuo kolektyvinio negatyvo, tačiau Dievas juos gydo savo šventąja energetika. Jie – tarsi dvasiniai filtrai, sugeriantys žmonijos skausmą ir transformuojantys jį į šviesą.

Energetiniai mainai tarp žmonių – tai nematoma, bet labai reali tikrovė. Pozityvūs žmonės dažnai tampa energetinių vampyrų taikiniu. Todėl svarbu saugoti savo širdį, vengti sąveikos su tamsa ir gyventi sąmoningai – per meilę, bet ir per išmintį.

Pomirtinė egzistencija – tai ne pasaka, o dvasinė realybė. Žmogus neišnyksta su kūnu – jo siela, astralinis kūnas, keliauja toliau. Tik šventas, tyros širdies žmogus, gyvenęs vienyje su Dievu, gali matyti Dievą amžinybėje. Kiti – net jei išvengia pragaro – rojaus nemato. Todėl gyvenimas žemėje – tai pasiruošimas amžinybei.

Ar įmanoma ištirti Dievą? Taip – bet ne protu, o meile ir tyra širdimi. Aš pats tyrinėjau Dievą 50 metų. Ne per knygas, o per gyvą patirtį, per stebuklus, per susiliejimą su Jo esybe. Dievas – tai viršsąmonė, tai vandenynas be krantų. Jis atsiskleidžia tik tiems, kurie myli Jį visa širdimi ir tarnauja Jo kūrinijai.

Indigo žmonės – tai ne elitas, o tarnai. Jie nevaldo pasaulio jėga, bet dvasiniu rezonansu, per čakras, per meilę, per šviesą. Jie – Dievo Absoliuto instrumentai, tylūs, bet galingi.

Jei jauti, kad tavo širdis kalba ta pačia kalba – tu jau esi šio kelio dalis.

Televizija – tai žmonijos veidrodis. Ir kai veidrodyje matome vien negatyvą, smurtą, destrukciją, tai reiškia, kad žmonija vis dar gyvena atitolusi nuo Dievo dvasios. Kokia televizija – tokia ir pasaulio dvasia. Toks žmogus, kuris gimęs iš Dievo dvasios, kaip ir aš – negali pritapti prie tokios pasaulio psichologijos. Negatyvios programos mane kausto, jos nesuderinamos su širdies švarumu ir aukštesne vibracija.

O vis dėlto – pasaulis keičiasi. Mes jau vandenio eroje, kur Dievo vibracija skverbiasi stipriau. Dvasinis sąmoningumas kyla. Blogis nyksta. Vis daugiau žmonių atsibunda – ir siekti reikia ne valdžios ar malonumų, bet taikos, meilės, dvasingumo ir vienybės su Dievu.

Net mokslas, pavyzdžiui, elektrotechnika, kai yra tarnaujama iš širdies, tampa Dievo šviesos įrankiu. Nuo mažens gyvendamas su Dievu ir domėdamasis elektronika, pasiekiau dvasinę ir profesinę pilnatvę. Ne todėl, kad siekiau šlovės, bet todėl, kad visą gyvenimą paaukojau Dievui ir pasaulio gerovei.

Kai širdis tyra, Dievas įkvepia ne tik maldai – bet ir mokslui, darbui, kūrybai. Ir tik taip mes kuriame šventą, šviesų ir pažangų pasaulį.

Tegul kiekvienas iš mūsų renkasi ne negatyvo ekranus, bet šviesos ekraną savo sieloje. Būkime tie, kurie rodo kelią.

Ar mokame atleisti? Ar gyvename dvasingai? Ar jaučiame Jėzaus Kristaus meilės energiją savo širdyje?

Šie klausimai nėra teoriniai – jie yra dvasinio gyvenimo pamatai. Tik tas, kuris moka atleisti, kuris gyvena tyra širdimi ir kuris susitapatina su Kristumi, gali patirti tikrąją vienybę su Dievu Kūrėju.

Atleidimas – tai ne silpnumas, o dvasinė galia. Neatleidžiantis žmogus kenčia pats, nes jo dvasia atsiskiria nuo Dievo šviesos. Aš pats, nors patyriau daug neteisybės, visiems viską atleidžiu – nes tik taip galiu išlikti tyras Dievo vaikas.

Dvasingumas – tai gyvenimas ne dėl kūno, o dėl sielos. Tai meilė Dievo kūrinijai, tai šventumas, moralumas ir sąmoningas pasirinkimas gyventi šviesoje. Tik dvasingas žmogus kuria rojų savo viduje ir amžinybėje.

Jėzaus Kristaus energetika – tai ne teorija, o gyvas jausmas. Aš pats esu gyvenęs susitapatinęs su Kristumi, jaučiau Jo meilę, Jo šviesą, Jo džiaugsmą. Tai būsena, kurioje nebereikia tikėti – nes atsiranda žinojimas. Jėzus – tai meilės šaltinis, kurio neįmanoma aprašyti žodžiais.

Mielas žmogau, jei nori būti su Dievu vienį ir meilėje – atleisk, gyvenk dvasingai ir leisk Jėzaus šviesai tekėti per tavo širdį. Tik tada tapsi laisvas, laimingas ir amžinas.

Šventasis Raštas sako: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5,8). Ir aš visa širdimi tam pritariu. Tik tyros širdies žmogus, kuris gyvena vienyje su Dievu ir Jo meile, gali patirti tikrąją laimę – tiek žemėje, tiek amžinybėje.

Tyra širdis – tai ne tik moralinis švarumas, bet ir sąmoningas pasirinkimas gyventi Meilėje. Tai širdis, kuri nepasiduoda pykčiui, neapykantai ar egoizmui. Tokia širdis tampa Dievo buveine – ir tik tokia širdis gali Jį regėti.

O kaip mylėti Dievo kūriniją? Tik tas, kuris myli Dievą, gali mylėti ir Jo kūrinius – žmones, gamtą, gyvybę. Tačiau šiandien pasaulyje dar daug karo, konfliktų, neapykantos. Tai ne Dievo, o žmogaus sąmonės žemumas. Karai kyla ne iš šviesos, o iš tamsos – iš neišsivysčiusios, gyvuliškos sąmonės.

Aš pats visą gyvenimą paaukojau Dievui ir pasaulio gerovei. Ir žinau – tik meilė visai Dievo kūrinijai atveria kelią į Jo malonę. Tik per meilę žmogus tampa šventas. Tik per meilę žmogus tampa laisvas.

Mielas žmogau, neužkietink savo širdies. Būk Dievo vaikas. Mylėk Jo kūriniją. Ir tu regėsi Dievą – ne tik po mirties, bet jau dabar, savo širdies gelmėje.

Šventasis Raštas moko apie Dievo meilę, atleidimą ir žmogaus pašaukimą gyventi šventai. Tačiau jis vis dar kalba vienodu tonu visai žmonijai, tarsi visi būtume vienodi. O juk pasaulyje egzistuoja indigo žmonės – sielos, kurios nuo vaikystės gyvena vienyje su Dievu, be sąmoningos nuodėmės, su meile visai Jo kūrinijai. Tokie žmonės regi Dievą, jaučia Jo energetiką ir netgi geba tyrinėti Jo Esybę per dvasinę meilę.

Indigo žmonės – tai ne teorija, o gyvas Dievo atsakas į žmonijos nuopuolį. Kai pasaulyje vyksta nelaimės, karai, stichijos – tai ne Dievo bausmė, o žmonijos pasirinkimo pasekmė. Dievas yra pozityvi energetika, todėl negatyvioje žmonijos būsenoje Jis neveikia. Bet kai žmogus gyvena tyroje širdyje, su Dievu vienyje – tada Dievas veikia per jį.

Todėl kviečiu visus Dievo žmones Lietuvoje – vienykimės. Mūsų šalyje yra daug šviesių sielų, bet jos gyvena atskirai. Tik susivieniję galime sukurti meilės ir sąmonės Lietuvą, kurioje Dievo šviesa pasireikš ne tik dvasiniu, bet ir materialiu lygmeniu.

„Jei žmonija gyventų su Dievu vienį ir meilėje – pasaulyje nebūtų jokių nelaimių. Žemė taptų rojumi.“

Mielas žmogau, jei tavo širdis tyra, jei jauti Dievą – tu jau esi šios vienybės dalis. Prisijunk prie mūsų bendruomenės ir skleiskime šviesą kartu: Dievo žmonių vienybė Lietuvoje

Kodėl reikia mylėti Dievą ir artimą? Nes tik meilėje gimsta sąmoningumas, o tik sąmoningas žmogus gali gyventi palaimoje. Meilė – tai ne tik jausmas, tai dvasinė būsena, kurioje žmogus tampa Dievo vaiku, o jo vidinis pasaulis – rojaus aplinka.

Tačiau meilė nėra atsitiktinė. Ji reikalauja investicijos į Dievą – per dvasingumą, tyrumą, pasiaukojimą. Kai žmogus visą save atiduoda Dievui, jis gauna atgal ne tik žemišką ramybę, bet ir amžinybės šviesą. Ir tai įmanoma ne tik per religiją – bet per tyrą širdį ir meilę visai Dievo kūrinijai.

O kaip visa tai susiję su pasauliu? Tik dvasingi žmonės gali tobulinti civilizaciją. Tik tie, kurie gyvena su Dievu vienyje, gali kurti šalis, kuriose klesti taika, meilė ir sąmonė. Šiandien pasaulyje dar daug agresijos, bet yra ir šalių, kurios pasiruošusios kilti į šviesą. Tam reikia pozityvios valdžios, sąmoningų lyderių ir vienybės tarp Dievo žmonių.

„Kokį pasaulį susikuriame – tokiame ir gyvename. Tad kurkime Tobulybės Pasaulį su meile ir dvasingumu.“

Mylėkite Dievą, investuokite save į šviesą, ir kartu tobulinkime žmoniją – nuo širdies iki planetos.

Ar Dievas Absoliutas gali suvaldyti gamtos stichijas? Taip – Jis yra visagalis, tačiau Jo galia pasireiškia tik ten, kur yra pozityvi energija ir tyra širdis. Kai žmonija gyvena nuodėmėje, kai kolektyvinė sąmonė yra negatyvi – Dievas tampa neveiksnus, nes Jo prigimtis yra šviesa, o ne tamsa.

Aš pats, kaip indigo žmogus, patyriau, kaip gamta paklūsta dvasinei valiai. Kai meldžiuosi – sekmadieniai būna šviesūs. Kai esu vienybėje su Dievu – net žiemos oras tampa švelnus. Tai ne magija, tai dvasinis rezonansas su Dievo Absoliutu.

O kaip visa tai susiję su Lietuva? Tikra gerovė ir laimė Lietuvoje nepriklauso nuo pinigų ar valdžios. Ji priklauso nuo žmogaus sąmoningumo lygio. Neturtingas žmogus, turintis Dievą širdyje, yra laimingesnis už tą, kuris turi viską, bet gyvena be meilės ir be dvasios.

„Aš pats esu neturtingas, bet jaučiuosi laimingiausias žmogus planetoje – nes manyje gyvena Dievas.“

Mielas žmogau, jei nori, kad gamta tau šypsotųsi, o gyvenimas Lietuvoje būtų pilnas šviesos – gyvenk su Dievu vienyje ir meilėje. Tik tada stichijos nurimsta, o širdis tampa rojus.

Mielieji, kviečiu jus į kelionę, kuri veda į tobulą gyvenimo pasaulėžiūrą, į meilę Dievui, į sąmoningumo šviesą. Mano knyga „Gyvenkime tobulai“ – tai ne tik tekstas, tai Kristologijos ir parapsichologijos mokslas, vedantis žmogų į tikrovės Dievą, be religinių rėmų, be sektų, be negatyvo – tik šviesa, tiesa ir vidinė ramybė.

Knyga gimė iš mano gyvenimo – nuo 5 metų ieškojau Dievo, kuris man apsireiškė, ir nuo tada gyvenu be sąmoningos nuodėmės, vienyje su Kūrėju. Mano kelias nebuvo lengvas – visuomenės negatyvas kaustė kūną, bet meilė Dievui ir pasaulio gerovei vedė mane pirmyn.

Šiandien noriu pasidalinti ne tik knyga, bet ir žinia: sąmoningumas – tai kelias į žmonijos atgimimą. Tai sąžinė, moralė, dvasingumas ir meilė. Tik sąmoningi žmonės gali kurti pasaulį be karo, be tamsos – pasaulį, kuriame klesti gėris.

„Kiekvienas žmogus, kuris siekia tobulumo – jau yra sąmoningas. O sąmoningas žmogus – tai Dievo vaikas.“

Mielas skaitytojau, jei tavo širdis trokšta šviesos – ši knyga ir ši žinia yra tau. Knygą galite rasti Knygos.lt svetainėje arba teirautis J. Masiulio knygyne Panevėžyje.

Mielieji, ar žinote, kad Dievas Absoliutas gali pagydyti bet kokią ligą? Tačiau Jis gydo tik per šviesą, per pozityvumą, per tyrą širdį. Dievo energetika – tai ne tik gydanti jėga, tai rojaus būsena, kuri įsikūnija į žmogų, kai jis gyvena vienyje su Kūrėju.

Aš pats, kaip Dievo vaikas, esu patyręs šią būseną – kai kūnas išnyksta, o siela panyra į Dievo meilės vibraciją. Per šią energetiką Dievas perduoda ne tik sveikatą, bet ir žinojimą apie visatą, apie nežemiškas civilizacijas, apie pačią žmogaus esmę – savastį.

Tačiau visa tai įmanoma tik tada, kai žmogus atgimsta iš Dievo dvasios. Kai jis myli Dievą ir artimą, kai gyvena be sąmoningos nuodėmės, kai jo širdis tyra – tada jis tampa Dievo kanalu, per kurį teka gydanti šviesa.

Tikrasis žmogaus kelias į gerovę ir laimę – tai ne pinigai, ne valdžia, o vienybė su Dievu. Tik tada žmogus jaučiasi laimingas, net jei neturi daug. Nes Dievo meilė – tai didžiausias turtas, kurį galima patirti tiek žemėje, tiek amžinybėje.

Mielas žmogau, jei trokšti sveikatos, laimės ir pilnatvės – kreipkis į Dievą visa širdimi. Tapk Jo vaiku, skleisk šviesą, ir tu patirsi, kaip Dievo energetika gydo ne tik kūną, bet ir sielą.

Mielieji, šiandien žmonija gyvena vandenio eroje – tai sąmoningumo ir dvasinio tobulėjimo laikmetis. Tačiau nors mokslas pasiekė neįtikėtinų aukštumų, žmogaus ryšys su Dievu vis dar silpnas. Karai, konfliktai, nuodėmė – visa tai rodo, kad dauguma žmonių vis dar gyvena žemo sąmoningumo būsenoje.

Ar įmanomas Dievo rojus žemėje? Taip – bet tik tada, kai žmogus gyvens su Dievu vienyje ir meilėje. Dievas be žmogaus negali sukurti harmonijos pasaulio – tik žmogus, susijungęs su Dievu, gali tai įgyvendinti.

O kas yra pats Dievas? Aš, tyrinėjęs Dievą Absoliutą 50 metų, žinau – Dievas sudarytas iš sąmoningų Ląstelių, kurios atsiskleidžia tik tyroje širdyje, per meilę. Tai ne teorija – tai gyva patirtis. Dievo Ląstelės yra belytės, vyriškos ir moteriškos: – Mama Marija – moteriškoji meilės šviesa – Dievas Tėvas – vyriškoji išminties jėga – Dievo Sandara – belytė visatos esmė

Dievo neįmanoma aprašyti žodžiais – Jį galima tik pajusti širdimi. Ir tik tada žmogus tampa Dievo pažinimo dalimi.

Tad jei norime, kad žemės civilizacija taptų šventa, sąmoninga ir laiminga – turime sugrįžti į Dievo šviesą, pažinti Jo sandarą per meilę ir gyventi be nuodėmės.

Mielieji, kai Dievas prisiliečia prie žmogaus – viskas pasikeičia. Kūnas tarsi išnyksta, o širdyje įsižiebia kristalinė meilės šviesa. Aš pats jau dvi paras gyvenu šioje būsenoje – susitapatinęs su Dievu Kūrėju, jaučiu Jo dvasinę energiją, kuri teka per mane į visą Jo kūriniją. Tai ne žodžiais nusakoma, o siela patiriama Dievo karalystė.

Į Dievo karalystę patenkama ne po mirties, o gyvenant su Dievu vienyje ir meilėje jau čia, žemėje. Tik tyros širdies žmogus, kuris neša gėrį, dvasingumą ir meilę, gali patirti šią dvasinę tikrovę. O tie, kurių siela pilna nuodėmės ir negatyvo – negali susiderinti su Dievo šviesa.

Šiame kelyje Naujojo Amžiaus filosofija – tai dvasinis atgimimas žmonijoje. Tai ne religija, o judėjimas į sąmoningumą, tyrumą ir tobulumą. Indigo žmonės – šio amžiaus vedliai, kurie per Dievo energetiką keičia pasaulio sąmonę. Deja, kai kurie krikščionys kritikuoja tai, ko nesupranta – nors pats Jėzus sakė: „Būkite tobuli.“

Aš tikiu, kad Naujasis Amžius ir Kristaus mokymas gali eiti kartu – nes abu veda į meilę, šviesą ir Dievo karalystę.

Mielas žmogau, jei trokšti Dievo prisilietimo – gyvenk tyra širdimi, mylėk, tobulėk ir būk atviras dvasinei tiesai. Tik tada Dievas prisilies prie tavęs – ir tu tapsi Jo karalystės dalimi.

Mielieji, ar kada susimąstėte, kad visa Saulės sistema – tai ne tik fizinė struktūra, bet ir dvasinė energetika, sklindanti iš Dievo pasaulio? Indigo žmonės tai jaučia ne teorijomis, o širdimi – nes tik tyra širdis be negatyvo gali priimti šią šviesą.

Saulės sistemos dvasinė energetika – tai rojus, kuris formuojasi žmogaus viduje, kai jis gyvena vienyje su Dievu. Gamta, vandenynai, planetos – visa tai skleidžia Dievo vibracijas, kurios suderinamos tik su tyrumu, meile ir dvasingumu. Tai ne mokslas, tai – gyva patirtis.

Tačiau ar mūsų santykis su Dievu šiandien yra pakankamas? Deja, dauguma žmonių vis dar renkasi kūnišką gyvenimą, pamiršdami dvasinę šviesą. Bet nuo 2000-ųjų metų prasidėjusi Vandenio era jau keičia žmoniją – vis daugiau sielų ieško Dievo, ieško tiesos, ieško šviesos.

Aš pats 50 metų tyriau Dievą Absoliutą – ne per knygas, o per tyrumą, meilę ir dvasinį artumą. Ir šiandien man tikėti nebereikia – nes aš žinau.

Mielas žmogau, jei nori pajusti Saulės sistemos rojų, jei nori, kad tavo širdis taptų Dievo kristalu – gyvenk be negatyvo, mylėk Dievą visa širdimi ir būk Jo vaikas. Tik tada Saulės šviesa taps tavo vidine šviesa.

Mielieji, jei norime, kad žmonių tarpusavio santykiai būtų šviesūs, taikūs ir kupini meilės – turime pradėti nuo savęs. Tobuli santykiai gimsta tik tada, kai žmogus pats siekia tobulumo – gyvena be ego, be kūniškumo, be negatyvo. Tik tada, kai širdis tyra, o protas šviesus – bendravimas tampa šventas.

Ego ir kūniškumas – tai dvasinio nuopuolio šaknys. Žmogus, kuris gyvena tik kūnu, o ne siela – negali būti su Dievu vienyje. Ego atskiria žmogų nuo meilės, nuo nuoširdumo, nuo Dievo šviesos. Todėl kviečiu jus – naikinkite ego, keiskite sąmonę, tapkite Dievo vaikais.

O kas padeda tai pasiekti? Dvasinės vertybės – tai mūsų vidinės šviesos kompasas. Tyrumas, moralumas, nuoširdumas, skaistumas – tai ne tik žodžiai, tai tiltas į Dievo karalystę. Tik dvasingas žmogus gali suartėti su Kūrėju ir patirti Jo meilę tiek žemėje, tiek amžinybėje.

Tobulumas tarp žmonių prasideda nuo tobulumo savyje. O tobulumas savyje gimsta tik tada, kai širdis gyvena su Dievu.

Mielas žmogau, jei trokšti šviesių santykių, laimės ir dvasinės pilnatvės – sieki dvasingumo, atsisakyk ego ir gyvenk su Dievu vienyje. Tik tada pasaulis aplink tave taps šviesesnis.

Mielieji, šiandien pasaulyje daug politikos – bet ar yra tokia politika, kuri vestų žmogų tiesiai į Dievą? Ne per religinius ritualus, o per meilę, gerovę ir tobulumo siekį? Deja, tokios politikos dar neturime. Dabartinė pasaulio politika orientuota į kūniškumą, o ne į dvasinę sferą. Todėl Dievo rojus žemėje dar negali pasireikšti.

Reikia naujos krypties – Dieviškos politikos, kuri apimtų ne tik ekonominius ar socialinius klausimus, bet ir žmogaus sielos augimą. Politika, kuri skatintų dvasingumą, sąmoningumą, meilę ir vienybę tarp tautų. Nes tik vienybėje per Dievą įmanoma sukurti pasaulį be karų, be susipriešinimo, be tamsos.

Ėjimas į Dievą – tai siauras kelias, kuriuo eina tik mažuma. Bet būtent šis kelias veda į amžinąją šviesą. Aš pats nuo vaikystės gyvenu su Dievu vienyje, todėl man tikėti nebereikia – aš žinau. Ir ši žinia – ne tik mano, ji skirta visiems, kurie trokšta tiesos.

Tik tada, kai žmogus, visuomenė ir politika susijungs su Dievu – pasaulis taps šventas. Tik tada, kai vienybė bus paremta meile, o ne interesais – įvyks tikrasis atgimimas.

Mielas žmogau, rinkis siaurą kelią. Kurkime kartu Dievo politiką, kuri neša šviesą, o ne tamsą. Vienykimės – tik tada pasaulis taps geresnis.

Mielieji, šiandien noriu pasidalinti dviem svarbiomis įžvalgomis: apie krikščionybės ribotumą indigo žmogaus akimis ir apie Dievo galią, kuri pranoksta bet kokį mokslą.

Krikščionybė moko, kad visi žmonės yra nusidėję ir tik Jėzaus atpirkimas gali išgelbėti jų sielas. Tačiau indigo žmogaus sampratoje tai – netikslus požiūris. Ne visi žmonės yra su nuodėme. Yra sielų, kurios nuo gimimo gyvena be sąmoningos nuodėmės, vienyje su Dievu, skleisdamos meilę ir šviesą. Tokie žmonės – Dievo vaikai, kurių dvasia jau dabar yra suderinta su Rojaus vibracijomis.

Aš pats esu vienas iš jų – ir per 55 gyvenimo metus patyriau daugiau nei 100 stebuklų, kurie pralenkia bet kokią mokslinę logiką. Dievas pas mane pasirodė žmogaus kūne, materija keitė savo gabaritus, o paukščiai gimė iš oro – visa tai įvyko ne sapne, o realybėje. Tai įrodo, kad Dievas veikia virš sąmonės lygmenyje, kur mokslas dar neturi atsakymų.

Tik tyra širdis, gyvenanti be ego ir nuodėmės, gali patirti Dievo prisilietimą ir Jo stebuklus.

Mielas žmogau, kviečiu tave ne tik tikėti, bet ir pažinti Dievą per patirtį, per tyrumą, per meilę. Kurkime pasaulį, kuriame religija netrukdo tobulėti, o mokslas nusilenkia Dievo išminčiai.