Ar mokame atleisti? Ar gyvename dvasingai? Ar jaučiame Jėzaus Kristaus meilės energiją savo širdyje?

Šie klausimai nėra teoriniai – jie yra dvasinio gyvenimo pamatai. Tik tas, kuris moka atleisti, kuris gyvena tyra širdimi ir kuris susitapatina su Kristumi, gali patirti tikrąją vienybę su Dievu Kūrėju.

Atleidimas – tai ne silpnumas, o dvasinė galia. Neatleidžiantis žmogus kenčia pats, nes jo dvasia atsiskiria nuo Dievo šviesos. Aš pats, nors patyriau daug neteisybės, visiems viską atleidžiu – nes tik taip galiu išlikti tyras Dievo vaikas.

Dvasingumas – tai gyvenimas ne dėl kūno, o dėl sielos. Tai meilė Dievo kūrinijai, tai šventumas, moralumas ir sąmoningas pasirinkimas gyventi šviesoje. Tik dvasingas žmogus kuria rojų savo viduje ir amžinybėje.

Jėzaus Kristaus energetika – tai ne teorija, o gyvas jausmas. Aš pats esu gyvenęs susitapatinęs su Kristumi, jaučiau Jo meilę, Jo šviesą, Jo džiaugsmą. Tai būsena, kurioje nebereikia tikėti – nes atsiranda žinojimas. Jėzus – tai meilės šaltinis, kurio neįmanoma aprašyti žodžiais.

Mielas žmogau, jei nori būti su Dievu vienį ir meilėje – atleisk, gyvenk dvasingai ir leisk Jėzaus šviesai tekėti per tavo širdį. Tik tada tapsi laisvas, laimingas ir amžinas.